Tūkstančio rožių paviliota: sodininkė Anastasija Ruta Šiaulius įsimylėjo per tris dienas

Jei besimokydami mokykloje skaitėte Šatrijos Raganos apysaką „Senam dvare“, tikrai prisiminsite aprašytas baltas rožes. Dvaras buvo apsuptas rožių kvapo, visame kūrinyje jis tiesiog persekiojo. O Šiauliuose daugiausiai rožių rasti galima Ch. Frenkelio vilos-muziejaus parko rožyne. Šiuo metu ten auga net 1625 rožių krūmai, o tarp jų lyg bitė sukasi Anastasija Ruta.

Nors Anastasija Ruta ir ne šiaulietė, saulės miestą ji įsimylėjo vos per tris dienas! „Ir myliu lyg šiol. Todėl ir toliau dirbu Šiaulių Aušros Muziejuje, koordinuoju rožyno plėtrą“, – pokalbį pradėjo Ruta.

Šiauliai iš aukštai: ekstremalūs Beno pasivaikščiojimai, kurie tikrai ne kiekvienam

Kaminas ar bokštas, naktį ar saulei būnant zenite – šiaulietis Benas lips aukštai ne tik norėdamas pasigrožėti panorama, bet ir išbandyti save. Jo laipiojimų istorijoje ir Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, ir Ch. Frenkelio fabriko kaminas, o kur dar ryšio bokštai. Ko bijo šiaulietis „žmogus-voras“ ir kas jį sustabdytų? Jei net traumos ir priimamojo skyrius jo nesustabdo.

Įkinkęs vėją: juvelyro Ernesto nuotykiai danguje ir ant žemės.

Ką bendro turi vėjas, taurieji metalai ir Šiauliai? Nekankinsime jūsų – Šiauliuose gyvena vėją jėgos aitvarais gaudantis juvelyras Ernestas Ramanauskas. Jaunas vyras čia kuria sudėtingus juvelyrikos darbus ir išdarinėja įvairiausius triukus virš Rėkyvos ežero. Kas jį laiko Šiauliuose, koks rekordas jam priklauso ir kuo ypatingas jau minėtas 10 pagal dydį Lietuvos ežeras – šiame interviu.

„BALTŲ KELIO“ atstovai patirties sėmėsi Norvegijoje – išbandytas „VIKINGŲ KELIAS“

Ne vienerius metus tęsiamas projektas „Baltų kelias“ jau pelnė daugybę keliautojų simpatijų. Kad darbai vyktų dar nuosaikiau, vykta į Norvegiją – Stavangerio miestą, kuriame prieš beveik du dešimtmečius prasidėjo kitas labai garsus projektas – „Vikingų kelias“. Žinoma, pagrindinis kelionės tikslas – susitikti ir pasisemti gerosios patirties iš Stavangerio Universiteto Archeologijos muziejaus kolegų.

Norvegijos lietuvių bendruomenės siela Saulius Trepekūnas apie Šiaulius: miestas išsiskiria žmonėmis

Pagauti Norvegijoje seniai įsikūrusį Rugalando lietuvių bendruomenės pirmininką Saulių Trepekūną ganėtinai sunku. Jo muzikinė veikla, lietuvių bendruomenė, šeima reikalauja daug laiko, todėl ir interviu su juo teko palaukti. Dėl pandemijos visai prieš žiemos šventes atšaukti koncertai leido kiek stabtelėti ir pakalbėti apie svarbius dalykus gyvenime – Šiaulius, čia sutiktą gyvenimo meilę ir muziką

 

Šiaulietis profesorius Jonas Ruškus: „Matyčiau Šiaulius kaip globalią šiauliečių bendruomenę, save vienaip ar kitaip tapatinančią su Šiauliais“.

Šiaulietis profesorius Jonas Ruškus: apie Šiaulius kaip tapatybės dalį.              

Nesvarbu, kad fiziškai tu ne Šiauliuose – šis miestas visada širdyje. Tokiai minčiai pritartų ir Kaune reziduojantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių tautų žmogaus teisių ekspertas Jonas Ruškus.

Rašytoja Dalia Staponkutė interviu minėjo, kad Šiauliai – miestas, suteikęs stiprius sparnus. Ar ir jūs galėtumėte taip pasakyti? Juk pirmoji Alma Mater buvo kaip tik Šiauliuose.

Man telieka pritarti sparnuotai Dalios frazei, nes mano atmintyje Šiauliai iš tiesų išlieka kaip laisvės, tame tarpe, akademinės laisvės, suteikusios stiprų tapatybės jausmą ir supratimą, miestas. Dar studijuodamas specialiąją pedagogiką sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos sankirtoje, studijų laikotarpį laikiau ne tiek kaip studijų programos dalykų įsisavinimą, o labiau kaip savo pilietinio, ir kultūrinio aktyvumo bei sąmoningumo brandinimo metą. Negalėjau būti ramus savo „kamputyje“, dalyvavau, kur tik begalėjau, diskusijose ir veiklose, siekiau įgalinti save ir kitus struktūriniams pokyčiams. Tuo metu tai buvo visuotinas idėjų, kūrybos ir aktyvumo laikotarpis, Šiauliuose kultūrinis gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Dar daugiau, jau gerokai vėliau, po dešimtmečio, grįžus iš gyvenimo Prancūzijoje, doktorantūros studijos ir vėliau akademinis darbas buvo kupinas laisvės ir įsipareigojimų, kūrybinių akademinių darbų. Tie Šiauliai, kuriuose gyvenau, kuriuos pažinau ir kuriuose dalyvavau man reiškia laisvę, diskusijas, paieškas. Su didele pagarba ir šiandien miniu man sparnus suteikusius profesorius Vytautą Sirtautą, Vytautą Karvelį, Joną Ambrukaitį, Kazimierą Župerką ir kitus.

Savo moksliniuose darbuose tyrėte Šiaulių socialinę ir demografinę aplinką. Kokie tie Šiauliai? Jaukūs gyventi? Saugūs?

Nors miestas santykinai nedidelis, tačiau kultūriškai pakankamai įvairus, ypač tie Šiauliai, kuriuose gyvenau ir kuriuos pažinau. Man sunku pasakyti, kaip yra šiandien, tačiau panašu, kad daug potencialo neišsaugota dėl vidinių ir išorinių priežasčių. Santykiniai vidutinis miesto dydis apsprendžia ir tai, kad čia yra patogu gyventi, nes atstumai nėra dideli, nereikia įveikti daug kilometrų norint pasiekti vieną ar kitą vietą, gamta yra netoli, miesto centras laisvai apeinamas pėsčiomis. Vis dėlto būtina investuoti į miesto įvairovę, kultūrą, švietimą, rekreaciją, darnią aplinką, kad miestiečiams ir miesto svečiams, vaikams, dirbantiems ir senjorams būtų įdomu ir smagu būti viešosiose erdvėse ir dalyvauti bendruomenių veiklose.

Ką draugams/svečiams pasakojate apie Šiaulius? Kokie tie, Jono Ruškaus, Šiauliai?

Šiauliai yra neatsiejama mano tapatybės dalis, kurią labai branginu. Tuo pačiu tai miestas, kuris jautrus išoriniams veiksniams, gyventojų judumui, tai yra, jų atvykimui ir išvykimui, taip pat miestiečių tikėjimui savo miesto galimybėms. Miestas yra pulsuojantis, dinamiškas raidos aspektu, jis labai pasikeitė per keletą dešimtmečių. Tai miestas – donoras, kuris išaugina žmones ir išleidžia juos į pasaulį. Pažiūrėkite, kiek šiauliečių dirba prasmingus darbus Lietuvoje ir pasaulyje, be to, kiek jų yra svarbiose nacionalinėse ir tarptautinėse pozicijose visose gyvenimo srityse. Nemanau, kad Šiauliai turėtų siekti tai pakeisti, siekti riboti išvykimą, tai neįmanoma, tačiau galima siekti kviestis jaunus žmones, gerbti čia gyvenančius šviesius ir aktyvius žmones, o išvykusiuosius kviesti į realias ar virtualias šiauliečių bendruomenes miesto labui. Tad šiandien matyčiau Šiaulius kaip globalią įvairią šiauliečių bendruomenę, save vienaip ar kitaip tapatinančią su Šiauliais.

Kokios buvo/yra mėgstamiausios miesto vietos? Kokie „taškai“ sukelia daugiausiai emocijų? Koks būtų jūsų Šiaulių Top5?

Senosios Šiaulių kapinės prie Talkšos ežero man yra emociškai ir kultūriškai labiausiai pakrauta, centrinė Šiaulių vieta, man šios kapinės yra Šiaulių ašis, ir asmeniškai, ir kaip prigimtiniam šiauliečiui. Čia savo mamos ir jos vaikučių kape ilsisi mano Mama, gydytoja Irena Ruškuvienė. Pajutau, kad čia yra mano namai, taip ji man pasakė prieš mirtį. Atvažiavę tvarkyti jos mamos kapo, dar vaikas būdamas klydinėdavau po Senąsias kapines, jau tuomet mane jausmino: Nepriklausomos Lietuvos karių ir lakūnų, greta Mamos kapo esantis filosofo St. Šalkauskio, kapai, taip pat mano dėdės E.Varanavičiaus, geležinkelių inžinieriaus, grįžusio iš St. Peterburgo, pabūgusio 1905 metais ten vykusių įvykių, kultūros žmonių, miestiečių kapai, jų įvairovė ir kultūriniai klodai. Kaskart, įžengdamas pro kapinių vartus nuo Talkšos ežero, įžengiu į nepaprastą jausminį pasaulį.

Manau, kad Senąsias kapines būtina išsaugoti ateičiai, šiandien jos yra visiškai uždarytos laidojimui, su keliomis išimtimis, tame tarpe mano Mamai, matau, kaip jos mažai prižiūrimos, nyksta. Esu pateikęs prašymą Šiaulių miesto Tarybai leisti iš dalies atverti kapines, leisti laidoti savo giminės kape, taip miestiečius įtraukiant, tuo pačiu įpareigojant, į Senųjų miesto kapinių autentikos išsaugojimą. Deja, tam laikas dar matyt nepribrendo.

Man taip pat svarbios buvusios Šiaulių pedagoginio instituto erdvės, tame tarpe, P.Višinskio gatvė ir skveras. Čia tuo laiku vyko daug kultūrinių – pilietinių renginių, gatvės buvo gyvos, didelis žmonių judėjimas. Man svarbios atmintyje esančios vaikystės vietos pietiniame, su jau minėta sparnų  metafora susijusia, tuomet vadintoje Kosmonautų gatvė, 13-oji vidurinė mokykla. Tebūnie skaitytojams mįslė, kokia tai gatvė ir mokykla šiandien, juolab, kad nebematau praktiškai nieko bendro tarp to, kas buvo tuomet, ir yra dabar. Mūsų gyvenamasis pasaulis, kaip ir mes patys, laikui einant keičiasi.

Kita energetinė vieta yra vadinamoji Šiaulių jūra ir piliakalnis, greta esantys Šilojų sodai, kuriuos laikau savo įgytąja gimtine, nes, kai kažkuomet tėvai ten pradėjo savo paralelinį darbui gyvenimą, mano būta, išvaikščiota, dviračiu išvažinėta labai daug. Administracine prasme tai yra rajonas, jau nebe Šiaulių miestas, tačiau savo galvoje neturiu tokių administracinių linijų, man tai vientisa Šiaulių erdvė.

Šiauliai ne Klaipėda, bet ir ne Panevėžys. Kuo Šiauliai išsiskiria Lietuvos kontekste?

Manau, kad Šiauliai yra tam tikrame tapatybės vakuume, kadangi dėl pakankamai staigių, be to, struktūrinių, visuomenės pokyčių, daug kas pakito iš esmės. Kažkada tai buvo dviračių miestas, vėliau – alternatyvios underground‘inės kultūros miestas, o po to kūrėsi universitetas, bet vėliau miestas įgijo kažkokią neigiamą stigmą, prie kurios skatinimo prisidėjo ir patys šiauliečiai. Negatyvas gali veikti kaip vėžys, nereikia to skatinti. Manau, miestui kaip deguonies reikia idėjinės lyderystės, asmenybių, reikšmingų įvykių. Antai šiandien yra ypač aktuali darnaus miesto koncepcija. Ar Šiauliai planuoja darnaus miesto dabartį ir ateitį, miesto, kuriame būtų malonu, prieinama ir saugu gyventi? Nebūtina turėti Šiauliuose visų gėrybių, šiandien nesunku nuvykti į kitus miestus ir šalis, aplankyti ten esančias gėrybes. Būtina sukurti sąlygas, kad šiauliečiai gyventų patogiai ir saugiai, kad paslaugos, įskaitant švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugas, ir viešosios erdvės būtų nesunkiai pasiekiamos ir prieinamos. Būtina sukurti artumo, dialogo ryšį tarp žmonių ir miesto projektų, kad miesto kūrimas būtų apčiuopiamas kiekvieno miestiečio. Svarbu, kad būtų saugu, kad būtų gerbiama žmonių įvairovė, tame tarpe, vaikai, senjorai, žmonės su negalia, kitų tautybių žmonės jaustųsi gerbiami ir laukiami. Tuomet bus gera gyventi ir nedideliame, kaip Šiauliai, mieste, kaip gera gyventi vidutinio dydžio Šiaurės šalių miestuose. Toks miestas Lietuvoje ne konkuruos su kitais miestais, bet išsiskirs savo dėmesiu miestiečių gyvenimo kokybei ir bus labai patrauklus gyventi.

Kas pritrauktų arba sulaikytų turistų srautus mūsų mieste?

Turistų, lankytojų, svečių padaugės, kai Šiauliuose padaugės visuomeniškai ir kultūriškai aktyvių, kuriančių žmonių, kurie sugebės, taip pat ir „lygioje vietoje“, sukurti tegul ir laikinus, bet unikalius autentiškus projektus. Visuomet maniau, kad viskas gimsta iš žmonių laisvės. Nemanau, kad infrastruktūra traukia lankytojus, lankytojus traukia idėjos ir unikalumai. Mano gyventuose ir pažintuose Šiauliuose buvo daug laisvės, čia buvo daug kuriančių žmonių. Tiesa, daug jų išvyko, gal ne visuomet jie čia betilpo, tačiau svarbiausia, mano nuomone, yra leisti, sudaryti sąlygas žmonėms kurti. Dar labai svarbu, kuo mane įkvepia ir Senosios Šiaulių kapinės, kad čia ar gyvenančių kitur yra labai daug ryškių istorinių ir šiuolaikinių asmenybių visose gyvenimo srityse. Asmenybės traukia ir veda, suburia ir įkvepia. Todėl svarbu gerbti, pamatyti tokias Šiaulių asmenybes, nesvarbu, kokio amžiaus ar profesijos, suteikti jiems, kiekvienam savaip, erdvės ir galimybių, ir jie pritrauks lankytojus į Šiaulius. Pamenu, kažkada dar Savivaldybės buvo suorganizuotas idėjų Šiauliams, kurias remtų Savivaldybė, konkursas. Buvau komisijoje, buvo labai įdomu matyti, kiek daug idėjų turi žmonės ir kaip jas galima paversti lankytojų traukos objektais. Tikiuosi, kad ši žmonių ir bendruomenių iniciatyva toliau Savivaldybės skatinama ir palaikoma.

Šiauliai keičiasi. Ką manote apie pokyčius mieste? Kokių pokyčių dar lauktumėte?

 Iš tiesų, mano akyse Šiauliai labai kito, laisvės ir kūrybinę energiją keitė nusivylimo, tarpusavio slopinimo laikotarpiai. Ko gero, tai natūralu demografine prasme pulsuojančiam, tačiau santykinai nedideliam miestui. Džiaugiuosi, kad mieste išliko, nauja forma, universitetas, kuris labai kito per pastaruosius 30 metų, ir jam atsirado šansas atgimti, grąžinti Šiauliams jaunatvišką ir kūrybinę energiją. Šiauliuose kažkada stipriai reiškėsi alternatyvi kultūra, būtent čia gimė Bix‘ai ir kiti ryškūs kultūriniai reiškiniai, alternatyviais sprendimais reiškėsi unikalūs plataus mąstymo žmonės, kaip menininkas Vilius Puronas, filosofas Gintautas Mažeikis ir kiti. Labai svarbu Šiauliuose skatinti žmonių įvairovę, skatinti čia atvykti tiek jaunimą iš aplinkinių miestų ir miestelių, tiek, gyventi čia ar projektų įgyvendinimui, kuo įvairesnius žmonės, buvusius ir potencialius šiauliečius. Svarbu, kad būtų žmonių judėjimas ir įvairovė visose gyvenimo – švietimo, ar sveikatos apsaugos, kultūros, viešojo sektoriaus, verslo ir kt.– srityse. Šiauliams svarbu permąstyti savo tapatybę, kaip, vidutinio dydžio miestui, tapti įdomiu, patraukliu, darniu ir patogiu gyventi visiems. Labai nesmagu buvo išgirsti apie grafo Zubovo rūmų prarastą statusą ir neaiškų likimą. Maža Šiauliuose tokių stiprių kultūrinių taškų, juos reikia branginti, puoselėti ir paversti esminiais Šiaulių akcentais, kurie turi didžiulį įvairių veiklų ir kultūrinį potencialą, o tuo pačiu būti ir miesto įvaizdžio ir patrauklumo šaukliu.

BLIC

Geriausia vieta pasimatymui Šiauliuose: Man patiktų pasimatyti Šiaulių bulvare jaukioje kavinukėje ar jos terasose, ir malonu, kad tokių vietų buvo ir yra Šiauliuose.

Geriausia vieta pasitikti saulę Šiauliuose: mano minėtas Bubių piliakalnis ir Šiaulių jūra yra kone sakralinė vieta palydėti saulę, o geriausia ją pasitikti kiekvienam kasryt žvelgiant į pasaulį pro „savo namų langą“.

Skaniausia Šiauliuose: iš studentiškų laikų ryškiai pamenu kavą ir ledus kavinėje prie teatro, čenakus kavinėje bulvare prieš amfiteatrą, kurios pavadinimo, deja, nepamenu. O šiandien, galbūt yra, bet aš nežinau vietos, kur galima kokybiškai ir sveikai pavalgyti, manau, kad, kaip ir daug kur, taip ir čia dominuoja nelabai kokybiškas ir sveikas maistas. Manau, jau yra daug išprususių žmonių, kurie nebenori neaiškios sudėties ir paruošimo būdo maisto, ir kurie turi poreikių kokybiškam, sveikam maistui ir estetiškai aplinkai. Būtinai ateisiu ir sugrįšiu į tokią vietą būdamas Šiauliuose.

Šiaulių pasididžiavimas: Šiaulių žmonės, išėję amžinybėn, tebegyvenantys juose ar išvykę, tačiau tebelaikantys Šiaulius savo tapatybės dalimi. Šiauliuose ir iš Šiaulių labai daug vadinamosios inteligentijos, kultūros ir mokslo žmonių, šviesuolių, vienus nesunku atpažinti viešojoje erdvėje, kitus – sunkiau. Manau, turime šiauliečius matyti globaliai, nes šiauliečiu išlieki ir iš jų išvykęs, juolab, kad daug jų yra išvykę ir kuriantys pasauliui su čia įgytais sparnais.

Šiauliuose pailsėti galima: mano minėti Bubiai, vadinamoji Šiaulių jūra ir Kurtuvėnų miškas yra nuostabi rekreacinė erdvė, turinti daug natūralios energijos ir plačių, dar neišnaudotų, galimybių maloniam ir aktyviam poilsiui gamtinėje, ne dirbtinių atrakcionų, erdvėje.

Aktyvūs šiauliečiai renkasi: nežinau, kaip yra Šiauliuose šiandien, tačiau anksčiau didelis ir unikalus visoje Lietuvoje buvo dviračių takas į Bubius. Manau, dar daug erdvės geroms judaus poilsio iniciatyvoms sujungiant šį taką su Kurtuvėnų dviračių taku ir praplečiant jį, kad nuostabios Kurtuvėnų apylinkės taptų aktyvaus poilsio – vaikščiojimo, bėgiojimo, dviračių ir žaidimų – vieta Šiauliečiams ir jų svečiams.

PANDEMIJA.

Šiuo itin sunkiu pandemijos metu svarbūs ne tik efektyvūs valdžios veiksmai, bet ir kiekvieno iš mūsų indėlis. Dabar labiau nei bet kada anksčiau svarbu susitelkti ir padėti savo bendruomenei.

Kviečiame padėti ir kreiptis pagalbos siekiant įveikti šią krizę kartu. Suprantame, kad dažnai norisi padėti, bet nežinome kur ir kaip, todėl skatiname padėti savo regionui. Šiuo metu savivaldybės susiduria su daug iššūkių dėl staigios ir didelės krizės. Junkitės prie savo miestų globalių regionų platformos – http://www.globalusregionai.lt/

Kaip mes Jums galime padėti?

  • Šiuo metu pažeidžiamiausi yra vyresnio amžiaus ir negalią turintys asmenys, todėl svarbu, kad jie būtų izoliacijoje. Jei Jūsų giminaitei ar artimajam reikia socialinių paslaugų, rašykite Jūsų savivaldybės globalių regionų koordinatoriams, kad jus nukreiptų. O jei reiktų, kad apipirktų maistu, dalinkitės žinute Globalių regionų grupėje – tikime, kad vietoje atsiras savanorių. Nors Jūs esate toli, mes kaip bendruomenė galime pasirūpinti šiuo metu tais, kuriems reikia pagalbos. 
  • Galbūt Jūsų seneliai, vyresni tėvai jaučiasi vieniši – rašykite į grupę ir tikime, kad atsiras savanorių, kurie mielai pabendraus su Jūsų artimaisiais telefonu. 
  • Jei nerimaujate dėl savo ar savo artimųjų sveikatos ir šiuo metu neturite galimybių nuvykti į ligoninę, Lietuvoje veikia medikų projektas, kur medikai nemokamai konsultuoja  internetu – https://www.facebook.com/MEDOsavanoriai/

Kuo galite padėti?

  • Šiuo metu labiausiai regionams reikia apsauginių priemonių medikams: respiratoriai, apsaugantys kostiumai, vienkartinės pirštinės, veido kaukės, apsauginiai veido ir akių skydai/akiniai. Jei šalyje, kurioje dabar gyvenate galite įsigyti ir atsiųsti šių priemonių, Lietuvos medikams padėtumėte saugiai suteikti pagalbą. Taip pat galite padėti ieškoti tiekėjų, iš kurių būtų galima užsakyti šias priemones.
  • Kaip visada Jūsų žinios ir profesionalumas gali padėti efektyviai įveikti krizę, tad jei esate visuomenės sveikatos, krizių valdymo profesionalas, vertinsime Jūsų konsultacijas ir norą padėti. 
  • Jei esate psichologai, galite teikti emocinę pagalbą žmonėms online ar prisijungti prie Vilniaus Geštalto instituto, kuris teikia psichologinę pagalbą medicinos darbuotojams.
  • Jei esate teisininkė, galite suteikti teisinę konsultaciją darbuotojams, kurie ne visada teisėtai atleidžiami. O galbūt esate verslo strategė ir galite konsultuoti verslus, kaip keisti verslo modelį mažiems regioniniams verslams, kad išgyventi šią krizę.
  • Galbūt turite butą, kurio nenaudojate, ir galėtumėte jį perleisti trumpalaikiam naudojimui medikams ar kitiems asmenims, kurie turi izoliuotis.

Šiauliečiai nepamiršta Šiaulių net būdami toli:

Šiaulių miesto savivaldybė sulaukė kaukių siuntinio, skirto mobiliajam punktui ir karščiavimo klinikai. Jis atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, Milton Keynes šeimų bendruomenės, kurios pirmininkė Asta Kazlauskaitė kuri yra ir Globalių Šiaulių ambasadorė. Tokie draugiški darbai parodo, kad Šiaulių dvasia yra gyva kur bebūtum.

 

Dubline veikianti „Globalių Šiaulių“ ambasadorė emigrantų vaikus skatina nepamiršti gimtinės

Net ir išvykę gyventi į užsienį šiauliečiai prisimena savo gimtąjį miestą ir palaiko su juo ryšius. Jau kuris laikas veikia projektas „Globalūs Šiauliai“, kurio dėka aktyviausi gali tapti miesto ambasadoriais. Šia neatlygintina, savanoriška veikla užsiima jau 10 visame pasaulyje išsibarsčiusių šiauliečių. Viena jų – Jurgita Urbelienė, lietuvių kalbos mokytoja, aktyvi lietuvių bendruomenės Dubline, Airijoje narė.

Dirbdama „Marino’’ pedagogikos institute, ,,Primary Language initiative group’’, paveldėtosios kalbos katedroje, bei Airijos vidurinėse mokyklose ji moko mokinius lietuvių kalbos. Airija 2017 m. priėmė naują užsienio kalbų mokymo strategiją, kurioje lietuvių kalba vadinama ,,paveldėtąja“. Tai šiuo metu yra vienintelė pasaulyje valstybė be Lietuvos, kur lietuvių kalbos mokiniai gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Šis Airijos vyriausybės žingsnis yra didžiulis pripažinimas vietos lietuviams, raginimas, kad vaikai, augdami Airijoje, neprarastų prigimto lietuviško identiteto ir nepamirštų protėvių kalbos.

Savo kasdienėje veikloje J. Urbelienė nepamiršta Šiaulių: iš čia kilę jos auklėtiniai yra dalyvavę Šiaulių miesto projekte, skirtame pasaulio lietuviams, pamokose jie prisimena gimtąją šalį bei savo miestą. Ji taip pat aktyviai dalyvauja skleidžiant informaciją apie mūsų šalį bei Šiaulius. 2020 metų pradžioje spėjo sudalyvauti net dvejuose pristatymuose Dubline: „Holiday World Show“ parodoje, kurioje pristatė Lietuvą ir Šiaulių miestą bei ,,Fingall Community College“ vykusiame renginyje ,,Intercultural day 2020“, kuriame kartu su lietuvių kalbos klasės mokiniais pristatė Lietuvą, lietuvių kalbą ir Šiaulius. Stendas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir laimėjo pirmąją vietą.

J. Urbelienė aktyviai bendradarbiauja su Šiaulių miesto savivaldybe, tad ateityje galima tikėtis dar daugiau tokių atstovavimo pavyzdžių bei bendrų veiklų.

Bendrųjų reikalų skyriaus informacija,
el. p. [email protected]

J. Urbelienės nuotraukos

Savivaldybėje lankėsi Globalių Šiaulių ambasadorė Jungtinėje Karalystėje

Asta Kazlauskaitė, jau 12 metų gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, nepamiršta savo gimtojo miesto. Moteris yra aktyvi lietuvių bendruomenės narė, o 2019 m. liepos mėnesį ir pati įkūrė oficialią vietos bendruomenę Milton Keynes mieste, esančiame netoli Londono. Šių metų pradžioje ji tapo oficialia Globalių Šiaulių ambasadore Jungtinėje Karalystėje. Viešėdama gimtinėje, ji apsilankė ir Šiaulių miesto savivaldybėje, kur buvo aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Milton Keynes veikia šeštadieninė lietuvių mokykla, o atsiradus oficialiai bendruomenei, organizuojama vis daugiau renginių: švenčiamos valstybinės šventės, vykdomos edukacijos, sporto renginiai, įvairūs susitikimai. A. Kazlauskaitė Savivaldybėje susitiko su mero pavaduotoju Egidijumi Elijošiumi. Susitikime kalbėta įvairiomis temomis: aptarti renginiai, kuriuos būtų galima organizuoti tiek drauge, tiek lygiagrečiai juos vykdant Šiauliuose ir Jungtinėje Karalystėje, švietimo galimybės, bendrų ateities projektų idėjos. Mero pavaduotojas, džiaugdamasis aktyvia ambasadorės pozicija, pabrėžė, jog visos prasmingos iniciatyvos kyla iš aktyvių, neabejingų žmonių, o svarbiausias tikslas šiuo atveju – Šiaulietiškos dvasios palaikymas.

Šiuo metu įvairiose pasaulio valstybėse veikia 10 oficialių Globalių Šiaulių ambasadorių. Jų tinklas vis plečiasi, taip atverdamas naujų galimybių bendravimui, projektinei veiklai, tautiečių grįžimui atgal į Lietuvą.

Projektas „Globalūs Šiauliai“ pakvietė svetur gyvenančius šiauliečius tapti savojo miesto ambasadoriais. Šiuo metu specialioje interneto platformoje yra užsiregistravę 8 mūsų miesto atstovai. Su Šiaulių miesto vadovais susitiko kol kas tolimiausiame taške – Singapūre mūsų miestą atstovaujanti ambasadorė Sandra Nagler.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, mero pavaduotojas Domas Griškevičius ir projekto „Globalūs Šiauliai“ atstovai susitiko su Singapūre gyvenančia Sandra Nagler. Specialioje platformoje, kurios tikslas – burti pasaulyje pasklidusią mūsų miesto bendruomenę, viena pirmųjų užsiregistravusi ponia Sandra gimtajame mieste apsilankė po 9 metų pertraukos.

„Singapūre nuolat gyvenančių lietuvių bendruomenė nėra didelė, o iš Šiaulių esu, ko gero, vienintelė. Bendraudama su Garbės generaliniu konsulu Singapūre Andy Lim, Šiaulius pristačiau per prezidentą Valdą Adamkų, kuris yra ir Šiaulių garbės pilietis. Jei galėsiu būti Šiauliams kuo nors naudinga, žinokite, kad turite Singapūre savo žmogų“, – susitikime kalbėjo Sandra Nagler.

Sandra Nagler tikisi artimiausiu metu Singapūre atidaryti savo dailės galeriją, todėl gimtojo krašto garsinimas esą galėtų pirmiausia vykti per mūsų krašto menininkų kūrybos pristatymą. Šiaulių ambasadorė mano, kad senosios Šiaulių maisto pramonės įmonės galėtų sėkmingai prisistatyti Singapūro verslo parodose.

„Jei turėtumėte reikalų su verslo ir ypač logistikos atstovais, Šiaulių oro uostą galite drąsiai rekomenduoti kaip patikimą ir nebrangų oro krovinių gabenimo tašką Europoje. Pigiau yra skraidinti krovinius į Šiaulius ir perkėlus į kitą transportą nuvežti iki reikalingos vietos, negu nutupdyti lėktuvą kitų Vakarų Europos šalių oro uostuose. Greta esančioje LEZ teritorijoje yra palankiausios sąlygos ir didesnėms užsienio investicijoms“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Projektas „Globalūs Šiauliai“ kviečia tapti savo miesto ambasadoriais – atstovauti  Šiauliams ir parodyti, kad išvykę gyventi kitur žmonės vis tiek didžiuojasi būdami  šiauliečiai, nori skleisti gerąją žinią apie savo miestą, padėti surasti investuotojų, aktyviau įsitraukti į regiono vystymą, tapti globalių šiauliečių bendruomenės pasaulyje dalimi.

Įvairūs Lietuvos miestai, siekdami plėsti ryšius su svetur išvykusiais tautiečiais, dalyvauja „Globalių regionų programoje“ ir aktyviausius kraštiečius įvairiose šalyse skiria .miestų ambasadoriais. Daugiausia Lietuvos miestų atstovų – net dešimt – šiuo metu yra Airijoje. Lietuvos ambasados iniciatyva gruodžio 14 d. įkurtas „Ambasadorių Airijoje klubas“. Tai – pirmoji ir kol kas vienintelė tokio pobūdžio organizacija išeivijoje. Šiauliai taip pat turi savo atstovę.

Airijoje savo ambasadorius yra paskyrę:  Alytus (ambasadorius – žinomas atlikėjas Darius Mileris Nojus), Marijampolė (verslininkas Valdas Molevičius), Šiauliai (lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Urbelienė), Tauragė (kunigas Egidijus Arnašius), Panevėžys (lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė Donata Simonaitienė), Vilkaviškis (verslininkė Angelė Roveršteinienė), Kaunas (Airijos lietuvių profesionalų klubo prezidentė Evelina Šaduikytė), Kėdainiai (poetė, ilgametė Dublino bendruomenės pirmininkė Rasa Raižienė), artimiausiu metu savo ambasadorius paskirs Klaipėda (futbolo klubo „Baltic United Dublin“ vadovas Jūranas Moskaliovas)  ir Mažeikiai (verslininkė Jolanta Malinauskienė). Klubo nariu taip pat tapo „Žalgirio“ krepšinio komandos garbės ambasadorius Airijoje, krepšinio komandos „Leixlip Žalgiris“ vadovas Darijus Penčila. 

Susitikimo metu miestų ambasadoriai pasidalino patirtimi bei idėjomis kaip plėtoti veiklą kultūros, verslo, švietimo srityse, vykdyti socialinius projektus, organizuoti labdarą. Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas pasveikino klubo narius ir palinkėjo sėkmingai tiesti tiltus tarp Airijos ir Lietuvos bei burti kraštiečius bendram darbui gimtųjų miestų labui. 

Susitikime taip pat buvo išrinktas pirmasis klubo vadovas, kuriuo tapo Tauragės ambasadorius kunigas Egidijus Arnašius, Airijos lietuvių katalikų misijos kapelionas.

Airijaonline.lt informacija

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos konsulate Singapūre Šiaulių ambasadorė Sandra Nagler garbės konsului  Andy Lim pristatė Šiaulius. 

Šiaulių miesto savivaldybė

Dėl „Globalių Šiaulių“ projekto susisiekite:

Lietuvos savivaldybių asociacija

Dėl „Globalūs regionai“ iniciatyvos susisiekite: